Piliečių Sąjūdis: kas iš tikrųjų moka už jūrinį vėją?
Piliečių Sąjūdis: kas iš tikrųjų moka už jūrinį vėją?
• Kodėl mes apie tai kalbam?
Susidomėjome šiuo klausimu todėl, kad viešojoje erdvėje pastaruoju metu itin aktyviai aptarinėjamos gana smulkios, bet triukšmingos temos: nekilnojamojo turto mokestis, Vytauto Landsbergio statusas, gyventojų pajamų mokesčio didinimas.
Visi šie klausimai sukuria stiprų informacinį foną, kuris nukreipia dėmesį nuo esminių dalykų. Tuo pat metu, kai visuomenė diskutuoja apie keliasdešimt eurų ar simbolinį vardą, Seimas tyliai priima sprendimus, kurie leis valstybei išleisti milijardus.
Apie tai beveik niekas nešneka. Žuiniasklaida tyli. Analizių nėra. Todėl mes klausiame.
• Gegužės 15 dieną Seimas priėmė sprendimą
Valdžia paskelbė: Lietuva vystys antrąjį jūrinio vėjo parką Baltijos jūroje. Oficialiai deklaruojama, kad tai ilgalaikė investicija į žalią energiją, kuri sumažins priklausomybę nuo importo ir ilgainiui atpigins elektrą.
Tačiiau iš tikrųjų situacija kur kas sudėtingesnė ir brangesnė, nei įprastai kalbama.
• Garantija pelnui, rizika vartotojams
Projekte numatyta taikyti "CfD" (Contract for Difference) schemą:
jei elektros rinkos kaina bus mažesnė už garantuotą (pvz., 100 €/MWh), valstybė padengs skirtumą;
jei rinka viršys tą kainą, vystytojas grąžins pinigus valstybei.
Ši garantuota kaina gali siekti nuo 75 iki 126 €/MWh. Rinkoje dažnai fiksuojamos mažesnės nei 70 €/MWh kainos, todėl beveik neabejotina, kad skirtumą dengs valstybė, t. y. mokesčių mokėtojai.
• Būsimos išlaidos: iki 3,5 mlrd. eurų
VERT skaičiavimais, dotacijos dydis per 15 metų gali siekti nuo 127 mln. iki 195 mln. € per metus. Tai reiškia, kad viso projekto parama gali kainuoti virš 3,4 mlrd. €.
Ir visa tai už elektrą, kurios dar nėra, o gamyba prasidės tik nuo 2033 m.
• Ar konkurencija bus tikra?
Pagal priimtą įstatymą, konkurse turi dalyvauti bent du pretendentai, kad jis būtų laikomas įvykusiu.
Tačiiau niekas netrukdo atsirasti "antram" dalyviui, kuris tik formaliai dalyvauja, bet nesiekia laimėti. Tai atveria duris fiktyviai konkurencijai, o tai reikštų, kad galutinė garantuota kaina nebus rinkos, o susitarimo rezultatas.
• Piliečių Sąjūdis klausia:
Kodėl tokios apimties sprendimas priimamas be plačios viešos diskusijos?
Kodėl niekas nevertina alternatyvos – investuoti į saulės ir sausumos vėjo jėgaines, kurios jau dabar gamina pigiau?
Kodėl gyventojai neturi galimybės balsuoti ar bent jau pareikšti nuomonę apie tokio masto valstybės įsipareigojimą?
Tai ne tik apie energetiką. Tai apie atsakomybę, skaidrumą ir pagarbą mūsų pinigams.
Be to, dar iki 2033 m., kai jūrinis vėjo parkas pradės veikti, vartotojai jau dabar gali pradėti mokėti padidintą kainą per VIAP (viešųjų interesų paslaugų) komponentą. Tai reiškia, kad ne tik ateities parama bus dengiama iš visų mųsų, bet ir projekto įeigos metu mes patys finansuosime pasiruošimą.
Valstybė priima strateginius sprendimus už uždarų durų, o piliečiai ne tik nieko neklausinėjami, bet ir galų gale moka sąskaitas.
Valstybė – tai tu. Piliečių Sąjūdis klausia, kad tu galėtum spręsti.